Dažniausi klausimai apie šildymo įrangą
Atsakymus į dažniausius klausimus suskirstėme į 4 skyrius. Jei atsakymo neradote, paskambinkite arba parašykite mums.
Momentiniai vandens šildytuvai
Kaip prijungiamas elektrinis momentinis vandens šildytuvas?
Šildytuvą be kištuko prie elektros instaliacijos nuolat prijungia kvalifikuotas elektrikas. Reikia įžeminimo, srovės nuotėkio relės, visų polių atjungiklio su bent 3 mm kontaktų tarpu ir modeliui tinkamo kabelio: EPO2 reikia nuo 3 × 1.5 iki 3 × 4 mm², PPE4 - 4 × 2.5 arba 4 × 6 mm². Jungiamas tik šaltas vandentiekio vanduo per komplekte esantį tinklinį filtrą. Prieš pirmą kartą įjungiant būtina išleisti orą.
Kodėl momentinis vandens šildytuvas silpnai šildo?
Dažniausiai vandens srautas būna per didelis pasirinktai galiai. EPO2 ir EPS2 atveju didesnis srautas reiškia vėsesnį vandenį, o PPE4 nustatytą temperatūrą palaiko tik neviršydamas didžiausios galios. Įtakos turi ir šaltesnis vanduo žiemą, užsikimšęs įvado filtras, kalkės ar suveikęs automatinis jungiklis. Patikrinkite jungiklį, išvalykite filtrą ir sumažinkite srautą. Jei tai nepadeda, parašykite mums.
Kokios galios momentinio vandens šildytuvo reikia?
Praustuvui gamintojas rekomenduoja nuo 3.5 kW, virtuvės kriauklei - nuo 5.5 kW. Vienfazis iki 6 kW galios šildytuvas vienu metu aptarnauja vieną praustuvą arba kriauklę. Esant trifaziam įvadui, 10-15 kW praktiškai pakanka vienam dušui su įprasta galvute arba virtuvės kriauklei, 17-21 kW tinka didesnei galvutei arba dušui ir kriauklei kartu, o 24-27 kW - lietaus dušui ar dviem vonios kambariams.
Kiek elektros energijos reikia vandeniui pašildyti?
Norint 1 m³, arba 1000 litrų, vandens temperatūrą pakelti 30 °C, reikia apie 35 kWh energijos, nepriklausomai nuo pasirinkto šildytuvo. Vienam dušui paprastai tenka apie 2-2.4 kWh. Tai apskaičiuotas orientyras, kurį galite padauginti iš savo elektros tarifo. Momentinis šildytuvas energiją naudoja tik tekant vandeniui ir nepatiria talpoje laikomo vandens šilumos nuostolių.
Kokios elektros įvado galios reikia momentiniam šildytuvui?
Šildytuvo galia turi neviršyti objekto leistinosios galios, įvertinus visus tuo metu veikiančius elektros prietaisus. Savo leistinąją galią galite pasitikrinti ESO savitarnoje. Vienfazio įvado galia dažniausiai siekia 3-5 kW, todėl galingesniam šildytuvui gali reikėti trifazio įvado. PPE4 galima jungti per prioritetinę relę, kuri šildymo metu laikinai išjungia kitus pasirinktus prietaisus.
Ar momentinį vandens šildytuvą galima montuoti po kriaukle?
EPO2 galima montuoti po kriaukle, tuomet jo vandens jungtys nukreipiamos į viršų. Montuojant virš kriauklės, tas pats prietaisas pasukamas 180°, kad jungtys būtų apačioje. Šildytuvas tvirtinamas vertikaliai prie sienos, jo matmenys yra 225 × 170 × 75 mm. EPS2 skirtas kabinti virš praustuvo ir jungiamas prie komplekte esančio maišytuvo.
Ar momentinį vandens šildytuvą galima jungti į elektros lizdą?
EPO2, EPS2 ir PPE4 į elektros lizdą nejungiami. Juos kvalifikuotas elektrikas turi nuolat prijungti prie tinkamai paruoštos elektros instaliacijos pagal konkrečios serijos instrukciją. Į įžemintą elektros lizdą jungiamas POC LUNA, tačiau tai nėra momentinis šildytuvas. Tai mažas 5 arba 10 litrų talpos boileris, kuris pašildo vandenį ir laiko jį savo bake.
Ar prie momentinio šildytuvo tinka termostatinis maišytuvas?
Gamintojas nerekomenduoja su EPO2 naudoti termostatinio maišytuvo, nes jo reguliavimas gali nesiderinti su momentinio šildytuvo veikimu. EPO2 tinka daugumai įprastų maišytuvų. EPS2 ir EPS2.P atveju pasirinkimo nėra: šios serijos veikia tik su komplekte esančiu maišytuvu, todėl jo nereikėtų keisti termostatiniu.
Elektriniai šildymo katilai
Kokios galios elektrinio katilo reikia namui?
Katilo galia parenkama pagal namo šilumos poreikį. Gamintojo orientyras 1980-1990 m. statybos namams yra 90-110 W/m², o nuo 1990-ųjų pabaigos statytiems namams - 50-70 W/m². Gerai apšiltintam 150 m² namui dažniausiai reikia apie 8-12 kW. Tikslų poreikį turi apskaičiuoti projektuotojas arba šildymo specialistas.
Kiek elektros per metus sunaudoja elektrinis katilas?
Sąnaudas pirmiausia lemia namo šilumos nuostoliai. Gamintojo orientyras vidutiniškai apšiltintam 100 m² namui yra apie 10 000 kWh per šildymo sezoną. Vertinant metinį poreikį pagal pastato būklę, senas neapšiltintas namas gali sunaudoti apie 200 kWh/m², renovuotas - apie 70 kWh/m², o naujas - apie 35 kWh/m².
Kaip nustatoma 4, 6 ar 8 kW katilo galia?
EKCO.L3 / LN3, EKCO.M3 / MN3 ir EKD.M3 04/06/08 modelių galią pirmojo paleidimo metu nustato montuotojas. EKCO.L2M / LN2M 4, 6 ir 8 kW galios yra atskiri modeliai, todėl montuotojas meniu įveda katilo duomenų lentelėje nurodytą vardinę galią.
Ar elektrinį katilą galima sumontuoti pačiam?
Katilą ant lygios sienos turi montuoti kvalifikuotas specialistas. Jis turi būti montuojamas uždaroje sistemoje su membraniniu išsiplėtimo indu. Prieš montuojant sistemą reikia praplauti. Maitinimo grandinėje būtina srovės nuotėkio relė, visų polių atjungiklis ir apsauga nuo viršįtampių. Katilo negalima montuoti drėgnoje ar užšąlančioje patalpoje, o prie apsauginio vožtuvo išėjimo negalima jungti jokio kito vožtuvo.
Ar katile yra išsiplėtimo indas ir ar jo pakanka?
EKCO.LN3 ir EKCO.MN3 turi įmontuotą maždaug 5 l išsiplėtimo indą. Jo pakanka sistemai, kurioje yra apie 56 l vandens, esant 85/70 °C temperatūriniam režimui, arba apie 188 l, kai sistema veikia 45/35 °C režimu. EKCO.LN2M turi 6 l indą - jo pakanka 58 l sistemai 85/70 °C režimu arba 128 l sistemai 45/35 °C režimu. Jei bendras sistemos tūris didesnis, reikia įrengti papildomą išsiplėtimo indą.
Ar elektrinį katilą galima įrengti spintelėje?
Galima, jei spintelėje paliekami gamintojo numatyti tarpai: bent 150 mm virš katilo, 150 mm kairėje ir 60 mm dešinėje. EKCO.L3, EKCO.LN3, EKCO.M3 ir EKCO.MN3 korpuso aukštis yra 716 mm, plotis - 316 mm. EKCO.L3 ir EKCO.M3 gylis siekia 191 mm, o EKCO.LN3 ir EKCO.MN3 - 235 mm.
Kodėl elektrinio katilo energijos klasė D, jei beveik visa elektra virsta šiluma?
Elektrinis katilas beveik visą sunaudotą elektros energiją paverčia šiluma, tačiau energijos etiketėje jam nurodoma D klasė ir 36 % sezoninis efektyvumas. Taip yra todėl, kad pagal ES ženklinimo taisykles elektra vertinama taikant pirminės energijos koeficientą. D klasė šiuo atveju nereiškia, kad katilas didžiąją dalį energijos iššvaisto.
Kaip valdomas elektrinis katilas ir ar jį galima valdyti telefonu?
EKCO.L3 ir EKCO.LN3 valdomi kambario termostatu, naudojančiu įjungimo ir išjungimo kontaktą. EKCO.L2M ir EKCO.LN2M taip pat valdomi kambario termostatu, o prijungus lauko jutiklį WE-027 - ir pagal oro sąlygas; dienos ar savaitės programų ir programėlės jie neturi. EKCO.M3, EKCO.MN3 ir EKD.M3 turi pagal oro sąlygas veikiantį valdiklį, lauko bei kambario jutiklius ir dienos bei savaitės programas. Norint EKCO.M3 ir EKCO.MN3 valdyti per programėlę, reikia papildomo C.MI2 modulio. EKD.M3 naudojamas C.MI modulis, o valdymas vyksta per naršyklę.
Ar elektrinį katilą galima prijungti prie išmaniųjų namų sistemos?
Prijungti galima tik per beįtampius kontaktus. Išmaniųjų namų sistema tokiu būdu gali įjungti arba išjungti katilą, taip pat priverstinai aktyvuoti numatytą režimą. Tiesioginių Modbus, KNX ar 0-10 V sąsajų šie katilai neturi, todėl integravimo galimybes reikia vertinti pagal kontaktinį valdymą.
Ar elektriniam katilui reikia kasmetinės priežiūros?
Gamintojas nereikalauja privalomos kasmetinės priežiūros, tačiau sistemą reikia tinkamai eksploatuoti. Tarp šildymo sezonų palikite katilą budėjimo režimu su įjungtu maitinimu, kad veiktų siurblio apsauga. Sistemos neištuštinkite, ją pildykite paruoštu vandeniu arba šildymo sistemoms skirtu antifrizu ir reguliariai valykite grįžtamosios linijos filtrą. EKD.M3 anodą reikia tikrinti kasmet ir keisti kas 18 mėnesių.
Ar elektrinis katilas tinka grindiniam šildymui?
Elektrinis katilas tinka tiek radiatoriams, tiek grindiniam šildymui. Grindų kontūrą būtina apsaugoti nuo per karšto vandens termostatiniu vožtuvu arba lygiaverčiu įtaisu. EKCO.M3, EKCO.MN3 ir EKD.M3, prijungus C.MG3 modulį, gali valdyti papildomą maišomąjį šildymo kontūrą. Tai leidžia atskirai palaikyti grindiniam šildymui tinkamą temperatūrą.
Kokios apsaugos įrengtos elektriniame katile?
Katiluose įrengta vandens srauto kontrolė, temperatūros reguliatorius, šiluminis išjungiklis ir apsauginis vožtuvas. Didžiausias leidžiamas šildymo sistemos darbinis slėgis yra 3 bar. EKD.M3 karšto vandens pusėje naudojamas atskiras 6 bar apsauginis vožtuvas. Šie įtaisai saugo katilą esant netinkamam srautui, temperatūrai ar slėgiui.
Kokią šildymo vandens temperatūrą galima nustatyti?
EKCO.M3, EKCO.MN3, EKCO.L3, EKCO.LN3, EKD.M3 ir EKP.LN2M modeliuose galima nustatyti 20-85 °C šildymo vandens temperatūrą. EKCO.T ir EKCO.TM modelių temperatūros diapazonas yra 40-85 °C, o EKCO.MOBILE - 20-80 °C. Nustatymą derinkite prie sistemos: radiatoriams dažniausiai reikia aukštesnės temperatūros, o grindinio šildymo kontūrą nuo per karšto vandens turi apsaugoti termostatinis vožtuvas arba lygiavertis įtaisas.
Ar elektrinis katilas gali veikti su saulės elektrine?
Fotovoltinės elektrinės režimą turi tik EKCO.M3 ir EKCO.MN3. Gavęs elektrinės signalą, katilas šildo neviršydamas nustatytos galios ribos, o karštą vandenį gali ruošti iki 60 °C. Šiuose modeliuose taip pat yra energijos skaitiklis ir suvartojamos energijos riba, padedanti kontroliuoti katilo veikimą naudojant vietoje gaminamą elektrą.
Kokia elektrinio šildymo katilo garantija?
Elektriniams šildymo katilams suteikiama 2 metų garantija. Ji taikoma pagal galiojančias garantines sąlygas, todėl svarbu laikytis montavimo, paleidimo ir eksploatavimo reikalavimų. EKD.M3 modelyje įmontuotai karšto vandens talpai taikomos atskiros tuo metu galiojančios garantinės sąlygos. Talpos garantijos trukmę reikia vertinti pagal kartu su gaminiu pateiktus dokumentus.
Netiesioginio šildymo boileriai ir talpos
Kam reikalingas netiesioginio šildymo boileris?
Netiesioginio šildymo boileris šildo ir kaupia buitinį karštą vandenį. Šilumą jam per gyvatuką ar vandens apvalkalą perduoda išorinis šaltinis, pavyzdžiui, katilas arba šilumos siurblys. Daugumoje modelių galima papildomai įsukti elektrinį kaitinimo elementą. SE serijos talpa gyvatuko neturi, todėl vandenį joje šildo elektrinis kaitinimo elementas.
Ar Kospel boileris tinka kitų gamintojų katilams ir šilumos siurbliams?
Taip. Kospel boileriai gali veikti su dujiniais, kondensaciniais, skystojo ar kietojo kuro, granuliniais ir elektriniais katilais, centralizuoto šildymo sistemomis, šilumos siurbliais bei elektriniais kaitinimo elementais. Svarbu parinkti tinkamą gyvatuką. WW serija su mažo paviršiaus ploto gyvatuku dujiniam katilui netinka. 8 kW šilumos siurbliui paprastai reikia apie 2-2.5 m² ploto gyvatuko, kurį turi SWP, SWPC, SBPG ir SBPS serijų boileriai.
Kuo skiriasi boileris ir buferinė talpa?
Boileris kaupia geriamąjį karštą vandenį, kurį naudojate duše, vonioje ar virtuvėje. Buferinė talpa kaupia šildymo sistemos vandenį, cirkuliuojantį radiatoriuose arba grindinio šildymo vamzdžiuose. Šis vanduo nėra geriamasis. SWVPC modelyje abu įrenginiai sujungti viename korpuse: jame yra karšto vandens boileris ir atskiras 60 l šildymo sistemos buferis.
Kam boileryje reikalingas elektrinis kaitinimo elementas?
Elektrinis kaitinimo elementas ruošia karštą vandenį, kai pagrindinis šilumos šaltinis neveikia, pavyzdžiui, vasarą išjungus kietojo kuro katilą. Jis taip pat leidžia panaudoti nuosavos saulės elektrinės pagamintos elektros energijos perteklių. GRW elementų galia siekia 1.4-6.0 kW, tačiau leistiną galią lemia boilerio modelis. Elementas įsukamas į 1½" angą. Jį galima įjungti tik pripildžius talpą. Elemento negalima naudoti, kai kitas šilumos šaltinis įkaitina vandenį iki aukštesnės nei 80 °C temperatūros.
Kokio boilerio reikia dujiniam katilui?
Boilerio gyvatuko galia turi būti ne mažesnė už katilo galią. Per mažas gyvatukas lėčiau perduoda šilumą, todėl katilas gali dažnai įsijungti ir išsijungti. SWK modeliai, kurių tūris yra 97-150 l, o gyvatuko galia siekia 25-33 kW, skirti statyti tiesiai po pakabinamu katilu. Didesnei šeimai galima rinktis iki 500 l talpos SW serijos boilerį. WW serijos 0.3-0.4 m² ploto gyvatuko dujiniam katilui nerekomenduojame.
Kaip dažnai reikia keisti magnio anodą?
Kospel instrukcijose nurodoma magnio anodo būklę tikrinti kas 12 mėnesių, o keisti jį būtina kas 18 mėnesių. Anodas saugo emaliuotą talpą nuo korozijos, todėl šio darbo nereikėtų atidėti. Anodo patikra ir keitimas yra savininko pareiga, o ne garantinis aptarnavimas. Anodo pakeitimą turite pagrįsti pirkimo dokumentu ir naudoti tokį anodą, koks nurodytas konkretaus boilerio instrukcijoje.
Kokio tūrio boilerio reikia šeimai?
Gamintojas rekomenduoja skaičiuoti maždaug 30-50 l karšto vandens talpos vienam žmogui. Galutinį dydį lemia ne tik gyventojų skaičius, bet ir šilumos šaltinio galia: galingesnis katilas leidžia rinktis mažesnę talpą, nes vandenį pašildo greičiau, o silpnesniam šilumos šaltiniui reikia didesnio boilerio. Naudojant šilumos siurblį verta rinktis didesnį tūrį ir didelio paviršiaus ploto gyvatuką.
Akumuliacinės talpos
Kaip veikia buferinė talpa?
Buferinė talpa kaupia šildymo vandenį, pašildytą tuo metu, kai energija pigesnė arba susidaro jos perteklius. Vėliau šiluma tiekiama radiatoriams ar grindiniam šildymui. Naudojant šilumos siurblį, buferis mažina įsijungimų skaičių, padeda atitirpinimo ciklo metu ir atskiria siurblį nuo šildymo kontūrų. Pats buferis šilumos negamina ir namo šilumos poreikio nemažina.
Kada verta įsirengti buferinę talpą?
Buferinė talpa naudinga naudojant šilumos siurblį, o Kospel ją numato visuose savo šilumos siurblių komplektuose. Ji taip pat praverčia su elektriniu katilu, kai tam tikru metu elektra yra pigesnė, su kietojo kuro katilu, židiniu su vandens šilumokaičiu ar kelių šilumos šaltinių sistema. Nuosavos saulės elektrinės pagamintos energijos perteklių galima nukreipti vandeniui šildyti per GRW kaitinimo elementą.
Kokia buferinė talpa tinka šilumos siurbliui?
Kompaktiškoms sistemoms tinka 100 l SVK talpa su viršutinėmis jungtimis. Ji telpa po pakabinamu vidaus bloku ir atitinka A energinę klasę. Ant sienos montuojamų SVH talpų tūris siekia 50-100 l, o SWVPC viename korpuse sujungia boilerį ir 60 l buferį. Kospel komplektuose naudojama SVK talpa su SWPC ar SWP arba kombinuota SWVPC talpa. Keliems šaltiniams skirti 500-1000 l SVS ir SVWS modeliai.
Kaip apskaičiuoti buferinės talpos dydį?
Talpą montuotojas parenka pagal namo šilumos poreikį, šildymo sistemą ir laiką, kuriam norite sukaupti šilumą. Skaičiavimo formulė: litrai × temperatūrų skirtumas °C × 1.163 Wh. Pavyzdžiui, namui, kurio šilumos galios poreikis yra 8 kW, esant 30 °C grindinio šildymo temperatūrai ir buferį kaitinant iki 80 °C, reikia apie 800 l talpos. Joje sukaupiama maždaug 46.5 kWh, kurių, esant 8 kW galios poreikiui, pakaktų maždaug 5.8 val. Radiatoriams paprastai reikia didesnės talpos.
Kuo buferinė talpa skiriasi nuo boilerio?
Boileris kaupia buitinį karštą vandenį, todėl turi emaliuotą talpą, magnio anodą ir gali veikti esant iki 1.0 MPa slėgiui. Buferinė talpa kaupia uždaros šildymo sistemos vandenį, yra gaminama iš juodojo plieno ir skirta iki 0.3 MPa slėgiui. Šilumos siurblio sistemai dažniausiai reikia abiejų talpų arba kombinuoto SWVPC modelio.
Turite klausimų?