Kaip parinkti šilumos siurblio galią

Ar galią rinktis pagal namo plotą, ar reikia skaičiuoti šilumos nuostolius?

Namo plotas tinka tik pirminiam orientaciniam įvertinimui. Galutinį pasirinkimą turi lemti projektinė šilumos apkrova, apskaičiuota įvertinus sienas, stogą, grindis, langus, vėdinimą, pastato vietą ir projektinę lauko temperatūrą. Naujo namo apkrovą paprastai rasite projekte arba energinio naudingumo dokumentuose.

Dažnai kartojama taisyklė "1 kW kiekvieniems 10 m²" nėra patikima. Du vienodo ploto namai gali turėti visiškai skirtingą poreikį. Pavyzdžiui, šiuolaikiškam 150 m² namui su grindiniu šildymu gali reikėti 5.8 kW, o senesniam tokio pat ploto namui su silpnesne izoliacija ir radiatoriais - 10.5 kW.

Orientacinės Kospel nurodomos ribos:

Šios ribos yra tik pradinis orientyras. Jos sudarytos pagal Kospel duomenis Lenkijai, o Lietuvoje šildymo laipsniadienių yra apie 15 % daugiau, todėl verta vertinti viršutinę intervalo dalį. Vis dėlto galutinį atsakymą turi pateikti šilumos nuostolių skaičiavimas, o ne vien lentelė.

Kokią lauko temperatūrą Lietuvoje naudoja projektuotojas?

Projektuotojas šilumos šaltinio galią skaičiuoja atsižvelgdamas į pastato masyvumą. Lietuvoje taikoma projektinė lauko temperatūra yra -24 °C masyviam, -27 °C vidutinio masyvumo ir -30 °C lengvam pastatui. Tai skaičiuojamosios reikšmės su atsarga, o ne įprasta visos žiemos temperatūra.

Skaičiuojant vertinama ir pastato šiluminė inercija. Mūrinės sienos bei betoninės perdangos sukaupia daugiau šilumos nei lengvos karkasinės konstrukcijos, todėl į trumpą šalčio laikotarpį pastatas reaguoja kitaip.

Prie šildymo galios projektuotojas taip pat gali pridėti karšto vandens ruošimo galią ir rezervą pastatui prišildyti po temperatūros sumažinimo. Pavyzdžiui, jei patalpų temperatūra aštuonioms valandoms sumažinama 2 K, o namą reikia prišildyti per 2 valandas, skaičiuojamas 11 W/m² priedas.

Kaip dažnai Lietuvoje laikosi stiprūs šalčiai?

Didžiąją šildymo sezono dalį lauko temperatūra būna gerokai aukštesnė už projektinę. 1991-2020 m. klimato duomenimis, temperatūra iki -10 °C ar žemiau šalies viduje vidutiniškai nukrinta maždaug 262-319 valandų per metus. Tai paaiškina, kodėl siurblys neturi vienas padengti visos apkrovos kiekvieną šalčiausią valandą.

Apskaičiuota, kad laikotarpiui, kai temperatūra nukrinta iki -10 °C ar žemiau, tenka apie 9-10 % sezoninio šilumos poreikio šalies viduje ir apie 4.7 % Klaipėdoje. Žemiau -15 °C ši dalis sumažėja iki maždaug 3-4 % šalies viduje.

Todėl didžiąją sezono dalį siurblys dirba, kai lauko temperatūra svyruoja maždaug nuo -5 iki +10 °C. Trumpais šalčio laikotarpiais trūkstamą galią gali papildyti elektrinis šildytuvas.

Kodėl reikia tikrinti galią esant -7 °C ir vandens temperatūrą?

Modelio pavadinime nurodytas galios skaičius nebūtinai reiškia galią žiemą. Lauko temperatūrai mažėjant, šilumos siurblio atiduodama galia paprastai krinta. Todėl Kospel modelius reikia lyginti pagal A-7/W35 tašką, kuris reiškia -7 °C lauko temperatūrą ir 35 °C temperatūros vandenį šildymo sistemoje.

Kospel neskelbia šių siurblių šildymo galios esant žemesnei nei -7 °C temperatūrai, todėl negalima patikimai nurodyti galios esant -15 ar -20 °C. Tikslų konkretaus namo veikimo tašką pagal sistemos parametrus turi nustatyti projektuotojas arba montuotojas.

Grindiniam šildymui dažniausiai pakanka 30-35 °C vandens. Radiatoriams gali reikėti 45-55 °C, o kylant vandens temperatūrai mažėja siurblio galia ir COP. Kartais racionaliau padidinti kelis per mažus radiatorius ir sumažinti sistemos temperatūrą, nei rinktis gerokai galingesnį siurblį. Daugiau tikrinimo kriterijų rasite straipsnyje Ką patikrinti renkantis šilumos siurblį.

Kas yra bivalentinis taškas ir kada padeda elektrinis šildytuvas?

Bivalentinis taškas yra lauko temperatūra, iki kurios šilumos siurblys namą šildo savarankiškai. Žemiau šio taško namo poreikis tampa didesnis už siurblio atiduodamą galią, todėl valdiklis įjungia elektrinį šildytuvą. Siurblys toliau veikia iki nustatytos išjungimo temperatūros, jei tai leidžia jo darbo ribos.

Valdiklyje nustatomi trys susiję parametrai:

• bivalentinis taškas, nuo kurio leidžiama papildoma šiluma;
• siurblio išjungimo lauko temperatūra;
• elektrinio šildytuvo įjungimo delsa.

HPMO2 gali veikti esant lauko temperatūrai iki -25 °C, o HPMO-6 - iki -20 °C. Artėjant prie darbo ribų siurblys gali periodiškai išsijungti. Tada šilumą tiekia elektrinis šildytuvas arba kitas šaltinis. Tai nereiškia, kad siurblys vienas išlaiko visą projektinę galią iki šios temperatūros.

Kospel vidiniuose blokuose naudojami 3, 6 arba 9 kW elektriniai šildytuvai, priklausomai nuo komplekto. HPM.Z-6 sistemoje papildomo šaltinio funkciją atlieka 6 kW elektrinis katilas EKHP-6.

Kodėl nereikėtų rinktis gerokai galingesnio siurblio?

Per galingas siurblys nėra saugesnis pasirinkimas. Šiltu oru namui reikia mažai šilumos, todėl įrenginys negali pakankamai sumažinti galios ir pradeda dažniau įsijungti bei išsijungti. Trumpesni darbo ciklai gali sumažinti sezoninį efektyvumą. Dėl to svarbi ne tik didžiausia, bet ir minimali siurblio galia.

HPMO2-9 ir HPMO-6 minimali galia A7/W35 sąlygomis yra 3.8 kW, o HPMO2-16/23 - 7.0 kW. Pavyzdžiui, mūriniam namui, kurio projektinė apkrova yra 8 kW, apskaičiuotas poreikis yra maždaug:

• 2.4 kW, kai lauke +7 °C;
• 3.3 kW, kai lauke +2 °C;
• 4.9 kW, kai lauke -7 °C.

Tokiam namui HPMO2-9 gali sumažinti galią daug geriau nei HPMO2-16/23. Didesnis modelis švelniu oru dažniau dirbtų ciklais. Buferinė talpa sušvelnina šį reiškinį, tačiau nepaverčia per didelio siurblio tinkamai parinktu.

Per mažas siurblys taip pat netinka, nes šalčio metu elektrinis šildytuvas turėtų padengti per didelę apkrovos dalį. Reikia ne kuo didesnės galios, o tokio galios diapazono, kuris atitiktų konkretų namą.

Kiek papildomos galios reikia karštam vandeniui?

Karšto vandens ruošimas įtraukiamas į šilumos šaltinio galios skaičiavimą, tačiau jo negalima vertinti vien pagal metinį vidurkį. Reikia žinoti gyventojų skaičių, talpyklos tūrį, vonios kambarių naudojimą ir galimą vandens vartojimą vienu metu. Penkių žmonių šeimos poreikis skirsis nuo dviejų žmonių poreikio.

Keturių asmenų šeima orientaciškai sunaudoja apie 6 m³ karšto vandens per mėnesį. Pašildyti 1 m³ vandens nuo 10 iki 40 °C reikia apie 35 kWh šilumos. Įskaičiavus talpyklos ir vamzdžių nuostolius, metinis poreikis gali siekti apie 3200 kWh.

Metinis vidurkis būtų tik apie 0.37 kW, tačiau jis netinka momentinei galiai parinkti. Vanduo turi būti pašildytas per priimtiną laiką, todėl projektuotojas derina siurblio galią su talpyklos tūriu ir šeimos vandens naudojimo įpročiais.

HPM2.C turi integruotą 250 l talpyklą, kurios nominalus tūris yra 225 l, o V40 vandens kiekis - 340 l. HPM2.Z naudojamas su atskirai parenkama Kospel karšto vandens talpykla.

Kuris Kospel komplektas tinka pagal namo šilumos poreikį?

Pradinį Kospel komplekto pasirinkimą galima grįsti projektuotojo nustatyta šilumos apkrova ir siurblio galia A-7/W35 taške. Ši lentelė skirta orientacijai, o ne galutiniam parinkimui. Radiatorinėje sistemoje, kuriai reikia 45-55 °C vandens, būtina atskirai įvertinti mažesnę siurblio galią ir efektyvumą.

Gamintojas neskelbia galios duomenų esant žemesnei nei -7 °C temperatūrai, todėl darbą šalčiausiomis valandomis užtikrina tinkamai nustatytas bivalentinis režimas ir elektrinis šildytuvas. Taip pat reikia patikrinti elektros įvadą: HPM2.x-9 sistemai numatomas 400 V 3N~ 3 × 25 A arba 230 V 50 A prijungimas, o HPM2.x-16/23 - 400 V 3N~ 3 × 32 A.

Jei dar sprendžiate dėl sistemos konstrukcijos, palyginimą rasite straipsnyje Šilumos siurblys: monoblokas ar split.

Padėsime parinkti

Parašykite mums arba paskambinkite ir nurodykite namo plotą, statybos metus, energinę klasę, šildymo tipą, pageidaujamą vandens temperatūrą bei gyventojų skaičių. Jei turite projektinės šilumos apkrovos arba šilumos nuostolių skaičiavimą, pridėkite jį - padėsime palyginti tinkamus Kospel komplektus.